"Pakartosiu – imuninę sistemą mokantys dirbti transferfaktoriai sukurti gamtos: mama ne be reikalo savo kūdikiui perduoda visą sukauptą imuninę informaciją su pirmaisiais priešpienio lašais - jau vien dėl to reikia pripažinti milžinišką šio preparato reikšmę". 

cizovass2

Vlado Jonausko nuotr. 

Neseniai Klaipėdoje viešėjęs Rusijos mokslininkas, Černobylio atominės elektrinės avarijos likvidatorius, Tautų draugystės universiteto Ekologijos fakulteto Ekologijos teisės katedros profesorius medicinos mokslų daktaras Aleksejus Jaroslavovičius Čižovas, 50 savo gyvenimo metų paskyręs praktiniam darbui bei moksliniams tyrimams medicinos srityje, teigia, jog nepaisant milžiniškos mokslo, technologijų pažangos, šiandien apie žmogų mes žinome ne daugiau nei 10 procentų. Štai kodėl, anot jo, vis dar yra neišgydomų ligų, atvejų, kuomet matydami gęstančią gyvybę net geriausi profesionalai tik gūžčioja pečiais.

Aleksejau Jaroslavovičiau, daug metų gelbėjote žmonių gyvybes reanimacijos skyriuose, esate daugiau nei 350 mokslinių darbų, 10 autorinių teisių pažymėjimų ir patentų autorius. Jūsų moksliniai atradimai plačiai naudojami medicinos ir ekologijos praktikoje. Papasakokite, nuo ko prasidėjo Jūsų įspūdinga karjera.

Gydytoju tapti nusprendžiau po aštuntos klasės ir tos minties neatsisakiau iki pat mokyklos baigimo. Pirmaisiais metais į medicinos institutą aš nestojau - pasirinkau sanitaro darbą ligoninėje. Tai tik sustiprino mano mintis, kad specialybę pasirinkau teisingai. Įstojęs į medicinos institutą Sverdlovske, dabartiniame Jekaterinburge, darbo ligoninėje nemečiau. Dienomis studijavau, o naktimis dirbau - iki trečiojo kurso sanitaru, po trečiojo - medicinos “broliuku“. Baigęs studijas tęsiau darbą toje pačioje ligoninėje - pradžioje gydytoju reanimatologu-anesteziologu, po to tapau stambaus anesteziologijos ir reanimacijos padalinio vadovu.


 

Rusijos medicinos enciklopedijoje perskaičiau, kad medicinos studijas baigėte su pagyrimu. Krūvis turėjo būti milžiniškas...

Tuo metu gyvenimas buvo iš tiesų labai sunkus. Anksti susidomėjau mokslu, buvau studentų mokslinės draugijos pirmininkas, turėjau įdomių darbų. Esu labai dėkingas savo dėstytojai, kuri nukreipė mane studijuoti reanimatologiją ir anesteziologiją, sakydama, kad - tai žydrasis kraujas medicinoje. Manau, kad tai viena iš labiausiai integralių specialybių: reanimatologas turi būti labai išsilavinęs, pažinti žmogaus organizmo visumą. O tai šiandien medicinoje mes beveik praradome, susiskirstę į siauras specializacijas, išdaliję žmogų į gabalėlius. Pacientus vaiko nuo vieno specialisto pas kitą, o medikų, kurie pažvelgtų į žmogų kaip visumą, deja, šiandien retai sutiksite.

Kada ir kodėl Jūs susidomėjote natūropatiniais gydymo būdais?

Praėjus trejiems metams po instituto baigimo mane pakvietė dirbti į Maskvos vyriausybinę ligoninę, kadangi aš buvau ir vaikų, ir suaugusiųjų anesteziologas- reanimatologas. Nuo to momento prasidėjo labai įdomus, veržlus mano gyvenimas Maskvoje, kadangi tik atvykęs ėmiausi daktaro disertacijos. Mokslinis darbas buvo susijęs su žmogaus apsauga nuo radiacinės spinduliuotės naudojant deguonies deficitą. Nuo tada ir užgimė mano aistra domėtis natūraliais gydymo būdais, kadangi kalnų oro metodas, arba kitaip – hipoksiterapija, ir yra natūropatinis. Dirbau daugelyje šalių gydydamas kalnų oru. Hipoksijos metodą, apsaugantį nuo radiacinės spinduliuotės onkologijoje, taikėme ir Pripetėje, Černobylio atominės elektrinės avarijos zonoje. Nuo 1987 iki 1990 metų toje zonoje buvau keturis kartus po dvi savaites.

Ačiū Dievui, hipoksiterapija jau bus taikoma ir jūsų mieste: vienas gydytojas įsigyja aparatą. Labai sunkiai skynėme kelią į gyvenimą šiai metodikai, bet šiandien ji yra labai populiari, naudojama 45 pasaulio šalyse.

Galiu atsakyti ir kodėl perėjau prie biologinių kompleksų ir natūropatinio poveikio: bet kuris reanimatologas savo praktikoje naudoja milžinišką kiekį medikamentų, ir aš mačiau tų medikamentų sukeltus šalutinius poveikius. Kartais atrodydavo, jog padedi žmogui, o staiga - šalutiniai poveikiai nuo preparatų, kuriuos tu naudoji. Ir bent jau aš nusprendžiau, kad naudosiu minimalų kiekį cheminių preparatų ir naudosiu natūralias medžiagas, biologiškai aktyvius kompleksus, kurie dabar vadinami maisto papildais. Ir nepralošiau.


Dauguma mūsų šalies medikų skeptiškai vertina maisto papildus – patys nevartoja ir kitiems nerekomenduoja. Ką Jūs manote apie tai?

Norėčiau akcentuoti, kad nevienareikšmis gydytojų požiūris į biologiškai aktyvius kompleksus turi pagrindo. Pirmiausia dėl to, kad yra apstu falsifikuotų produktų. Ir aš manau, kad vyriausybinės organizacijos turi rimtai dirbti, kad falsifikatai nepatektų į rinką. Antra – maisto papildų firmos neturėtų perduoti galimybės gaminti produkciją į svetimas rankas. Tie preparatai, kuriuos gamina viena firma, o ne įvairios kompanijos skirtingose šalyse, iš tiesų gali būti labai veiksmingi, neturėti šalutinio poveikio ir būti plačiai naudojami. Šiandien vaistai juk didžia dalimi tarnauja mums tik kaip ramentai. Tarkime, hipertonijos atveju dažnai tik šalinamas simptomas - padidėjęs arterinis kraujospūdis, nepažvelgiant į priežastį, o jų dažniausiai - ne viena. Galvos skausmu besiskundžiančiam žmogui daug nesigilinant duodami skausmą malšinantys medikamentai. Koks nors uždegimas - nesvarbu ar virusinio, ar mikrobinio charakterio, tuojau pat - antibiotikai. Tarsi tai būtų panacėja. Šiandien mes jau skiname karčius neatsakingo antibakterinės terapijos naudojimo vaisius. Aš esu antibiotikų šalininkas, bet tik itin sunkiose, terminalinėse stadijose. Ir, aišku, geriausia daryti viską, kad tokių atvejų nebūtų.

O ką daryti? Kokią regite alternatyvą?

Reikia užsiimti profilaktine medicina, kurią šiandien esame praktiškai praradę. Galvoju, kad anksčiau ar vėliau mes atsigręšime į gamtą. Tai, kas sukurta gamtos, mums iš tiesų teikia gyvybę, džiugina. Jūsų mieste skaičiau paskaitą apie galingą natūralų produktą - transferfaktorius. Pajutau nuoširdų jūsų žmonių domėjimąsi šiuo preparatu, ir jis tikrai to vertas.

Šaunu, kad amerikiečiai rado būdą, kaip iš karvės priešpienio ir kiaušinio trynio išgauti grynus transferfaktorius - molekules su “užrašyta” imunine patirtimi, kurias dar 1949 metais atrado amerikiečių mokslininkas dr. H. Sherwood Lawrence. Jis pastebėjo, kad imuninė informacija gali būti perduodama iš vieno organizmo kitam „įvedant“ baltųjų kraujo kūnelių - leukocitų ekstrakto.

Transferfaktoriai yra nespecifiniai, universalūs visiems stuburiniams.


Žinau, kad Lietuvoje iš karvės priešpienio išgautus maisto papildus žmonės taip pat vartoja, bet medikams apie tai nedrįsta užsiminti, nes geriausiu atveju į juos pasižiūrima su gailesčiu...

Sunku suvokti, kodėl taip yra. Galima tik spėti. Ir gal kolegos medikai įsižeis, bet aš noriu pasakyti, kad, deja, toks atsainus požiūris į biologiškai aktyvius kompleksus tęsiasi nuo studijų suolo, nes visą studijų laikotarpį ir visuose žurnaluose propaguojami tik medikamentiniai preparatai. Bet kiekvienas medikas, atsivertęs vaistų vadovėlį, prie bet kurio preparato ras išvardinta begalę šalutinių poveikių. Ir vis tiek mes toliau masiškai vartojame vaistus, nes farmacinės kompanijos gydytojams, kurie juos išrašo, teikia tam tikrų dotacijų. Ir yra gana natūralu, jog tai vyksta, nes gydytojai postsovietinėse šalyse uždirba labai mažai.

Pakartosiu – imuninę sistemą mokantys dirbti transferfaktoriai sukurti gamtos: mama ne be reikalo savo kūdikiui perduoda visą sukauptą imuninę informaciją su pirmaisiais priešpienio lašais - jau vien dėl to reikia pripažinti milžinišką šio preparato reikšmę. Žinote, profesorius Letifovas, gyvenęs kalnuose, dar vaikystėje užfiksavo, kad jei avis, atsivedusi ėriuką, nugaišdavo, tai negavęs priešpienio krisdavo ir mažylis. Jį pavykdavo išgelbėti nebent tais atvejais, jei močiutės imdavo girdyti jį su vandeniu suplaktu kiaušinio tryniu. Jame juk taip pat transferfaktorių yra. Višta turi fantastiškai stiprų imunitetą. Ji juk lesdama grūdelius nuo žemės ar žolytę jų nenuplauna.

Rusijos nacionaliniame gerontologijos institute (akademikas A. J. Čižovas yra ir šio instituto klinikų vadovas. – Aut. past.) atlikti tyrimai parodė, kad vos per šešias savaites šis natūralus gamtos sukurtas produktas 70-mečių biologinį amžių sumažino 5-6 metais. Dar nė vienas preparatas pasaulyje neleido pasiekti tokių rezultatų.

Koks Rusijos Vyriausybės, medikų požiūris į šiuos natūralius preparatus?

Į šio amerikiečių gaminamo preparato aprobavimo procesą Rusijoje buvo įtraukti aukšto lygio mokslininkai. Prieš užregistruojant ir pripažįstant jis perėjo didelę klinikinių tyrimų grandinę ir Rusijos N. N. Blochino onkologijos centre Maskvoje, ir Rostovo prie Dono pediatrijos klinikose, ir Peterburgo valstybiniame medicinos universitete, ir Novosibirske, ir Jekaterinburge... Dar daugiau - Rusijos sveikatos apsaugos ministerija patvirtino metodinį laišką, kuriame transferfaktoriai rekomenduojami vartoti esant tokioms sunkioms patologijoms kaip virusiniai hepatitai B ir C, osteomielitas, ŽIV infekcija, onkologinės ligos bei kt.
Nors, deja, ir pas mus visko pasitaiko: Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja naudotis natūralia medicina, o neoficialiai draudžia. Mano sūnus - medikas. Ir kai jis skiria biologiškai aktyvius papildus, vyr. gydytojas sako: “Tu negali šito daryti”. Jis sako: “Kodėl? Štai jums rodau - leidimas, rekomendacija”. Toks siaubingas nesusipratimas.


Lietuvoje teigiant, kad maisto papildas gydo, galima susilaukti rimtų nemalonumų - už Europos Sąjungos direktyvos nesilaikymą numatytos sankcijos.

Absurdas. Ne tik vaistas gydo. To tiesiog būti negali! Vaistas, kaip aš jau anksčiau minėjau, dažniausiai pašalina simptomus, bet negydo. Jūs man įvardinkite bent vieną vaistą, kuris išgydytų piktybinį auglį. Nežinote? Ir aš nežinau. Ir aš galvoju, kad jei kas nors ras tokį vaistą, kuris visiems panaikintų auglį, gaus Nobelio premiją. Ir ne vieną.

Kadangi mano daktaro disertacija yra iš onkologijos srities, intensyviai ją studijuodamas suvokiau, kad viskas yra gerai, jei auglys aptinkamas ankstyvos stadijos - pirmos, maksimaliai - antros. Bet jeigu auglys trečios ar ketvirtos stadijos - nedaug kas šiandien gali padėti: dažnai nebeveiksminga nei chemoterapija, nei spinduliuotė kobaltu, nei kiti poveikiai. O mes šiandien gauname stulbinančius rezultatus naudodami transferfaktorius. Novosibirsko onkologai tiesiog žavisi: naudojant transferfaktorių kartu su antioksidantais ketvirtos stadijos ligonių gyvenimą jiems pavyksta pratęsti 3-5 metais. Jei auglys neišnyksta, tai piktybinis procesas bent jau sustoja ir žmogus gyvena, gerai jaučiasi.

Preparatų skirstymas į biologiškai aktyvius maisto papildus ir vaistus yra simbolinis. Šiandien visuotinai žinoma, kad jeigu jūs maisto papildą įteisinsite kaip vaistą, jo kaina fantastiškai išaugs. O juk daugybė vaistų yra pagaminta iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, visi glikozidai širdžiai yra gauti iš augalų. Arba užpilkite verdančiu vandeniu neužmirštuolę: sakysite, kad tai -
fitoterapija, bet užpilas veikia kaip puiki tulžies išsiskyrimą skatinanti priemonė. Bet iš tos pačios žolės išgautas ekstraktas parduodamas ir kaip vaistas tabletėmis. O kur skirtumas? Nėra jo.
Tad teigti, kad bioaktyvūs maisto papildai negydo - neteisinga. Dar daugiau - ir nereikia jais gydyti. Reikia užsiimti profilaktika, kad nereikėtų šalinti ligos simptomų. Nors nutiesti liniją tarp profilaktikos ir gydymo yra sunku. Juk profilaktika - tai savotiškas gydymo prieangis. Aišku, gydytojai priprato gesinti gaisrą ir nepriprato neleisti, kad gaisras nekiltų. Bet dėl Dievo - visi mano pagyrimo žodžiai tokiam žmogui, kuris gydosi natūraliomis priemonėmis. Šiandien kiekvienas žmogus turi būti gydytojas pats sau.

Bet kaip sustiprinti natūralių sveikatinimo būdų pozicijas?

Išties klausimas, kaip perlaužti gydytojų sąmonę, - labai sudėtingas. Kai mes kalbame, kad gydymas natūraliomis priemonėmis - tai netradicinė medicina, aš sakyčiau, kad tai kaip tik ir yra tradicinė medicina, nes ji šimtmečiais gyva tautų tradicijose, perduodama iš kartos į kartą. O netradicinė - toks žodis kalbant apie mediciną apskritai neturėtų skambėti. Yra tradicinė medicina ir šiuolaikinė.

Ir daugelyje šalių tradicinė medicina jau tampa galinga alternatyva šiuolaikinei medicinai. Dar prieš 12-15 metų, skaitant paskaitų ciklą alternatyvios medicinos įstaigoje Vokietijoje - Hipokrato mokykloje, su profesoriumi Nadolinu kalbėjome, kad po truputį natūrali medicina stumia šalin šiuolaikinę mediciną. Į juos jau tada kreipdavosi daugybė žmonių, kurie pavargo nuo vaistų, nepadėjusių daugeliu atvejų.

Aš jokiu būdu neneigiu šiuolaikinės medicinos. Dar kartą pakartosiu - ji daro stebuklus. Bet ne visada. Aš manau, kad būtina vienytis. Todėl, kad nė viena natūrali terapija neprieštarauja šiuolaikinei medicinai, tai yra bet kokios medikamentinės priemonės gali būti derinamos su natūraliomis. Gal čia ir slypi ta brangi tiesa? Nereikia bijoti biologiškai aktyvių kompleksų. Mes gi valgome kasdien duoną. Tai kodėl mes negalime naudoti papildų, kur yra faktoriai, kurių trūksta toje pačioje duonoje, grietinėje ar daržovėse? Be abejonės, daržovėse yra visko, ko reikia, jei jos - ką tik iš lysvės. Be to, jūs gi suprantate, kad daržovės, užaugintos žemėje ir - hidroponikos metodu, yra du skirtingi produktai.

Jeigu gydytojo praktika, patirtis leidžia neabejoti dėl produkto netoksiškumo, reikia vadovautis vidumi. Tai kas vyksta Europoje - kažkokia nesąmonė. Kaip galima standartiškai gydyti žmogų?! Dirbdamas medicinoje 51-erius metus aš to nesuprantu. Net jei du žmonės serga viena liga, jie yra absoliučiai skirtingi amžiumi, reakcija, rezistencija, kitais dalykais. Ir turiu parinkti, kas jam individualiai tinka, o tai gali ir neįsipiešti į schemą.

Pas mus juokaujama, kad žmogų išgydyti nenaudinga.

Taip? Gydytojus tokie juokai turėtų labai žeisti... Vis dėlto, kai gydytojai tampa komercine struktūra, iškyla rimtų problemų. Manau, kad valstybė, kuri pakankamai finansuoja mediciną, vykdo šiame fone daug socialinių reformų žmogaus sveikatos apsaugai, bus pati stipriausia. O medikų yra visokių. Ir nieko nepadarysi, nes gydytojų atlyginimai - juokingi.

Koks yra Jūsų sveikatos receptas?

Pirmiausia turi būti sveika dvasia, tada bus sveika ir siela, ir kūnas. Svarbiausia - būti geranoriškiems, niekam nepavydėti, nes pavydas, blogo linkėjimas sudegina žmogų iš vidaus. Ir nereikia vaikytis pinigų. Jie patys ateis, jeigu tu neši žmonėms gėrį. Ir aš tai stengiuosi daryti.
Man sunku matyti, kaip šiandien mūsų jaunimą masiškai nuodija rūkymas, alkoholis, narkotikai - kovoti su tuo turiu aš, jūs, visi mes.

Dėkoju Jums už vertingą informaciją, įdomias mintis.

O aš visiems linkiu stiprios sveikatos ir aktyvaus kūrybiško ilgaamžiškumo.

Autorius:Laima Švedaitė, šaltinis: www.vlmedicina.lt