- Informacija
- Paskelbta: Šeštadienis, 2016 balandžio 16 17:47
Puslapis 2 iš 5
Rusijos medicinos enciklopedijoje perskaičiau, kad medicinos studijas baigėte su pagyrimu. Krūvis turėjo būti milžiniškas...
Tuo metu gyvenimas buvo iš tiesų labai sunkus. Anksti susidomėjau mokslu, buvau studentų mokslinės draugijos pirmininkas, turėjau įdomių darbų. Esu labai dėkingas savo dėstytojai, kuri nukreipė mane studijuoti reanimatologiją ir anesteziologiją, sakydama, kad - tai žydrasis kraujas medicinoje. Manau, kad tai viena iš labiausiai integralių specialybių: reanimatologas turi būti labai išsilavinęs, pažinti žmogaus organizmo visumą. O tai šiandien medicinoje mes beveik praradome, susiskirstę į siauras specializacijas, išdaliję žmogų į gabalėlius. Pacientus vaiko nuo vieno specialisto pas kitą, o medikų, kurie pažvelgtų į žmogų kaip visumą, deja, šiandien retai sutiksite.
Kada ir kodėl Jūs susidomėjote natūropatiniais gydymo būdais?
Praėjus trejiems metams po instituto baigimo mane pakvietė dirbti į Maskvos vyriausybinę ligoninę, kadangi aš buvau ir vaikų, ir suaugusiųjų anesteziologas- reanimatologas. Nuo to momento prasidėjo labai įdomus, veržlus mano gyvenimas Maskvoje, kadangi tik atvykęs ėmiausi daktaro disertacijos. Mokslinis darbas buvo susijęs su žmogaus apsauga nuo radiacinės spinduliuotės naudojant deguonies deficitą. Nuo tada ir užgimė mano aistra domėtis natūraliais gydymo būdais, kadangi kalnų oro metodas, arba kitaip – hipoksiterapija, ir yra natūropatinis. Dirbau daugelyje šalių gydydamas kalnų oru. Hipoksijos metodą, apsaugantį nuo radiacinės spinduliuotės onkologijoje, taikėme ir Pripetėje, Černobylio atominės elektrinės avarijos zonoje. Nuo 1987 iki 1990 metų toje zonoje buvau keturis kartus po dvi savaites.
Ačiū Dievui, hipoksiterapija jau bus taikoma ir jūsų mieste: vienas gydytojas įsigyja aparatą. Labai sunkiai skynėme kelią į gyvenimą šiai metodikai, bet šiandien ji yra labai populiari, naudojama 45 pasaulio šalyse.
Galiu atsakyti ir kodėl perėjau prie biologinių kompleksų ir natūropatinio poveikio: bet kuris reanimatologas savo praktikoje naudoja milžinišką kiekį medikamentų, ir aš mačiau tų medikamentų sukeltus šalutinius poveikius. Kartais atrodydavo, jog padedi žmogui, o staiga - šalutiniai poveikiai nuo preparatų, kuriuos tu naudoji. Ir bent jau aš nusprendžiau, kad naudosiu minimalų kiekį cheminių preparatų ir naudosiu natūralias medžiagas, biologiškai aktyvius kompleksus, kurie dabar vadinami maisto papildais. Ir nepralošiau.