"Pakartosiu – imuninę sistemą mokantys dirbti transferfaktoriai sukurti gamtos: mama ne be reikalo savo kūdikiui perduoda visą sukauptą imuninę informaciją su pirmaisiais priešpienio lašais - jau vien dėl to reikia pripažinti milžinišką šio preparato reikšmę". 

cizovass2

Vlado Jonausko nuotr. 

Neseniai Klaipėdoje viešėjęs Rusijos mokslininkas, Černobylio atominės elektrinės avarijos likvidatorius, Tautų draugystės universiteto Ekologijos fakulteto Ekologijos teisės katedros profesorius medicinos mokslų daktaras Aleksejus Jaroslavovičius Čižovas, 50 savo gyvenimo metų paskyręs praktiniam darbui bei moksliniams tyrimams medicinos srityje, teigia, jog nepaisant milžiniškos mokslo, technologijų pažangos, šiandien apie žmogų mes žinome ne daugiau nei 10 procentų. Štai kodėl, anot jo, vis dar yra neišgydomų ligų, atvejų, kuomet matydami gęstančią gyvybę net geriausi profesionalai tik gūžčioja pečiais.

Aleksejau Jaroslavovičiau, daug metų gelbėjote žmonių gyvybes reanimacijos skyriuose, esate daugiau nei 350 mokslinių darbų, 10 autorinių teisių pažymėjimų ir patentų autorius. Jūsų moksliniai atradimai plačiai naudojami medicinos ir ekologijos praktikoje. Papasakokite, nuo ko prasidėjo Jūsų įspūdinga karjera.

Gydytoju tapti nusprendžiau po aštuntos klasės ir tos minties neatsisakiau iki pat mokyklos baigimo. Pirmaisiais metais į medicinos institutą aš nestojau - pasirinkau sanitaro darbą ligoninėje. Tai tik sustiprino mano mintis, kad specialybę pasirinkau teisingai. Įstojęs į medicinos institutą Sverdlovske, dabartiniame Jekaterinburge, darbo ligoninėje nemečiau. Dienomis studijavau, o naktimis dirbau - iki trečiojo kurso sanitaru, po trečiojo - medicinos “broliuku“. Baigęs studijas tęsiau darbą toje pačioje ligoninėje - pradžioje gydytoju reanimatologu-anesteziologu, po to tapau stambaus anesteziologijos ir reanimacijos padalinio vadovu.